Nauji butai Kaune ir pajūryje

nauji butai kauneKiekviename mieste galima išvysti naujai statomus pastatus. Dauguma jų yra skirti gyventi žmonėms, tai yra daugiabučiai bei gyvenamieji namai. Daugiausiai tokių butų bei namų yra statomi didžiausiuose miestuose, nes ten gyvena daugiausiai žmonių. Naujų butų kainos yra išties didelės, o jei jie yra pastatyti patrauklioje miesto vietoje, tuomet butų kainos dar labiau išauga. Tačiau nauji ir daug kainuojantys butai gali būti statomi ne tik didžiuosiuose miestuose, tačiau ir kitose vietose, kur gyventi daugeliui yra daug geriau nei dideliame mieste.

Viena iš tokių vietų gali būti pajūris. Vakarinėje Lietuvos dalyje, tai yra prie Baltijos jūros yra trečias pagal dydį Lietuvos miestas – Klaipėda. Šiame mieste naujas būstas yra labai brangus, tačiau naujus butus už daug didesnę kainą gamima rasti ir žymiai mažesniuose miesteliuose ar net gyvenanuosiuose rajonuose netoli jūros. Štai neseniai pastatytų naujų daugiabučių netoli Palangos kainos yra išties įspūdingos. Ne ką mažesnės kainos yra ir kurortuose, tai yra pačioje Palangoje bei Nidoje, o ką jau kalbėti apie Neringą, kurioje nauji butai kainuoja kosmines sumas. Pavyzdžiui, pačioje Palangoje galima įsigyti ir palyginti visai nebrangų butą, jei jis yra ne prie jūros, kiek giliau miestie, bei dar yra sename, bei neatnaujintame daugiabutyje.

Jei lyginti kuo skiriasi nauji butai Kaune ir nauji butai Palangoje tai skirtumų tikrai labai daug. Pirmas skirtumas tai Kaune matuojamas atstumas iki centro, o Pajūryje iki Jūros. Jei kalbama apie naują butą Kaune kaip apie investiciją tai svarstomas būsto brangimo/pigimo klausimas ir jo nuomos glaimybės. Išnuomoti naują butą Kaune nebus sudėtinga. Mieste daug universitetų, į kuriuos atvyksta studentai ir naujus butus mielai nuomojasi dėl mažų mokesčių. O rinkos kainos nuolat šokinėja ir kartas šokteli aukštyn, kartais krenta žemyn. Butap Palangoje visada brangsta, nes jūros Lietuviai turi nedaug ir vasarą pajūrio kurortus apima tikra apgultis. Tad butų kainos Palangoje nekris praktiškai niekada. Bet čia susiduriame su kita problema – butai Palangoje labai paklausūs vasarą ir nuomojami brangiai, tačiau žiemą dažniausiai jie lieka visiškai tuši. Tad reikia skaičiuoti ar geriau nauji butai Kaune, kurie nuomojami ištisus metus (ne nebent su poros mėnesių pertrauka vasarą) ar nauji butai Plaangoje kurie nuomojami tik vasarą, bet itin brangiai.

Tradicinį dviejų kambarių butą šiame mieste įsigyti galima ir už maždaug 40 tūkst. eurų. Tačiau jei butą pirksite Neringoje, net ir senos statybos butai, nors tokių ten beveik ir nėra, kainuos arti šešiaženklės sumos. O jei norėsite įsigyti butą naujame name, tuomet gali tekti pakloti net ir kelis šimtus tūkstančių eurų. Šiek tiek mažiau, tačiau taip pat šešiaženklę sumą gali tekti sumokėti ir už naujai įrengtą butą Nidoje ar už butą Palangoje, esantį arčiau jūros.  Taigi, jei ketinate įsigyti butą netoli jūros, tai yra kuriame nors kurorte, sumokėti teks išties nemažai. Daugiausiai kainuos nauji butai Neringoje, ne ką mažiau teks sumokėti už naujus butus Nidoje ar Palangoje. Įsigyti naują butą minėtuose miestuose be šešiaženklės sumos būtų ganėtinai sunku.

Vaizdo registratorius – papildoma apsidraudimo priemonė

Šiais laikais už bet kokį kelių eismo taisyklių pažeidimą galite būti labai griežtai nubausti. Net ir nepadarę avarijos ar kokio kito rimto pažeidino vis tiek galite gauti nemenką baudą ar net prarasti vairuotojo pažymėjimą. Kartais pasitaiko ir taip, kad nubausti būna nekalti vairuotojai. Kad taip nenutiktų jums rekomenduojama įsigyti vaizdo registratorių automobilyje. Apie juos tikriausiai yra girdėjęs kiekvienas tačiau vaizdo stebėjimo kameros automobiliuose mūsų vairuotojų dar nėra plačiai naudojamos.

Tačiau situacija, nors ir lėtai, vis dėl to gerėja. Vis daugiau vairuotojų paseka užsienio valstybių pavyzdžiu ir įsirengia vaizdo registratorių automobilyje. Puikus pavyzdys, kodėl vaizdo filmavimo kameros automobilyje yra būtinos yra Rusija. Šioje šalyje didžioji dalis vairuotojų turi vaizdo registratorius ir šie pasitarnauja jiems ne tik tada, kai kelyje nutinka kurioziškų nutikimų, kurių pilnas visas internetas, bet ir tada, kai prireikia įrodyti savo nekaltumą eismo įvykyje, kurių Rusijoje nutinka išties daug. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl vaizdo filmavimo kameros šios šalies automobiliuose buvo įrenginėjamos yra ta, kad buvo norima apsisaugoti nuo benamių, kurie tyčia šokdavo po automobilių ratais tik tam, kad prisiteistų išmokas.

Neturint vaizdo registratoriaus ir partrenkus žmogų būtų labai sunku įrodyti savo nekaltumą. Žinoma, tokių incidentų Lietuvoje bei vakarų Europoje dažnai neišvysi, tačiau vaizdo registratorius vis tiek yra būtinas. Vaizdo įrašas pravers ne tik tada, kai jūs pateksite į eismo įvykį tačiau ir tada, kai užfiksuosite prieš jus važiuojančių automobilių avariją ar kitą incidentą. Tokiu būdu padėsite išsiaiškinti, kas sukėlė avariją bei galbūt ką nors išgelbėsite nuo neteisingų kaltinimų bei laukiančios didelės baudos. Taigi, jei norite būti tikras, kad patekus į avariją bus įrodytas teisingumas bei jūsų niekas nenubaus už tai, ko nepadarėte, tuomet be vaizdo filmavimo kameros automobilyje tikrai neapsieisite. Netgi jei vairuojate labai atsargiai bei esate garantuotas, kad nepateksite į eismo įvykį, nors to niekas garantuoti negali, vaizdo registratorius gali jums praversti ir tada, kai būsite kitų automobilių sukeltos avarijos liudininkais. Tokiu būdu, turėdami filmuotą medžiagą galėsite kažkam padėti įrodyti nekaltumą.

Vėdinimo sistemų (ortakių) įrengimas

ventilaicijaNatūralaus vėdinimo sistemos dažniausiai įrengiamos gyvenamuose namuose (tiek individualiuose, tiek daugiabučiuose). Toks vėdinimo būdas tinkamas kai oro nereikia valyti. Reikalavimai vėdinimo sistemoms yra tokie:

  • Gaivus oras ortakiais patenka iš lauko į vidų, o lauk oras išvedamas pro vėdinimo angas stoge.
  • Geriausia kad vėdinimo kanalai į kiekvieną patalpą eitų atskiria. Jei tai neįmanoma jie jungiami į vis platesnius kanalus, kad nesumažėtų sistemos efektyvumas.
  • Kai jungiami ortakiai reikia, kad kelias būtų kuo tiesesnis. Reikia vengti staigių užsisukimų, alkūnių. Žodžiu, reikia stengtis, kad kelias orui būtų kuo tiesesnis ir kuo vertikalesnis.

Ortakiai nebūtini. Galima montuoti orlaides ant langų. Ant langų išpjaunama vieta orlaidei. Tada įdedamas sandarinantis dėklas (jei tai plastikiniai ar aliuminiai langai) su oro tarpais, kad juos užsandarinti. Tada iš vidaus įstatoma ventiliacinė orlaidė. Orlaidė į lango vidų įsriegiama sukamai varžtais. Iš lauko tvirtinamas apsauginis stogelis, apsaugantis, kad į patalpų vidų nepatektų drėgmė, vanduo, sniegas.

Orlaidės sienose montuojamos šia tvarka:

  • Sienoje iškalama (iškertama) anga (pasirinktų matmenų pagal orlaidės dydį.
  • Į iškaltą angą dedamas stačiakampis metalinis dėklas. Tarpas tarp sienos ir dėklo sandarinamas putomis.
  • Iš išorės tiksliai su ortakio vamzdelio kraštu dedamas dangtelis. Jis prisukamas prie sienos. Tada jis prisukamas, o iš lauko tvirtinamas ir dangtelis.

Vėdinimą galima suaktyvinti ir ventiliatoriumi. Tačiau svarbu neapsigauti su kryptimis. Nes neteisingai sumontavus padarysite sau meškos paslaugą ir efektas bus priešingas. Nors šiuolaikinių ventiliatorių įrengimo tvarka nebūna sudėtinga, Reikia tik: išgręžti tinkamų matmenų skylę, pagal pateiktą schemą ar instrukciją sujungti laidus, pritvirtinti iš išorės dangtelį. Reikia suprasti, kad visi šie būdai yra paprasti ir tinkami gyvenamiems namams. Tai niekaip negalima gamykloms, fabrikams. Rimtesnė vėdinimo sistema reikalinga ir dideliuose pastatuose, kuriuose būna dideli žmonių susibūrimai. Pavyzdžiui aktų salėse, konferencijų salėse, sporto salėse.

Gamyklose oras būna užteršiamas, todėl jį reikia valyti. O salėse tiesiog iškvėpuojamas deguonis ir patalpą vėdinti būtina tam, kad atsirastų deguonies, susivienodintų patalpų drėgmė, būtų išvėdinti virusai. Svarbiausia, kad būtų grynas oras, gaiva ir švara. Jau praėjo tie laikai kai patalpos pačios vėdinasi dėl kiaurų langų arba kai užtenka tiesiog bute esančių ortakių.

Skiedrų stogai

stogoStogų evoliucija yra nenuginčijamas procesas. Stogai evoliucionuoja kaip bet kas kitas. Viskas žemėje keičiasi. Galima svarstyti į gerą ar blogą, bet nuolatiniai pasikeitimai yra neišvengiami jokiu būdu. Vyrauja net ir mados. Pavyzdžiui skiedriniai stogai vėl grįžta į mados olimpą. Atrodo keista, bet tuoj pat paaiškinsime kodėl taip yra. Visų pirma – tai jos yra ekologiškos, antra – išskirtinės, trečia – ilgaamžės. Jos nenusileidžia paprastoms čerpėms niekuo, išskyrus kaina. Jų kaina yra deja gerokai didesnė. Nors tai gali pasirodyti nelogiška, bet tokia realybė ir taip privalo būti. Populiariausia naudoti pačias geriausias skiedras iš maumedžio medienos. Maumedis – tai kietmedis, kuris auga labai lėtai, bet dėl to yra itin tvirtas.

Galioja auksinė taisyklė: kuo lėčiau auga medis tuo ilgaamžiškesnė jo mediena. Todėl ilgiausiai stovi namai pastatyti iš sibirinės pušies ar sibirinio maumedžio. Maumnedžio mediena būna tokia kieta, kad jai net netikslinga atlikti giluminį impregnavimą. Impregnantas tiesiog negali prisisunkti iki giluminiu sluoksnių, Dėl to tinkamai sudėtos maumedžio skiedros (gontai) džiugins itin ilgai, o stogas bus išskirtinis. Žinoma, turite nusiteikti sumokėti atitinkamai. Nes daug kainuoja skiedrų paruošimas, o ir dengiamos skiedros daug sunkiau nei šiuolaikinės lakštinės stogų dangos. Skiedrų stogai šiai dienai jau yra prabangos, o ne vargo simbolis.

Žinoma, mes nekalbame apie tradicines lietuviškų medžių skiedras. Skeptikai juk iškart pasakys, kodėl tos ilgaažmės dangos neišsilaikė iki mūsų dienų. O atsakymas labai paprastas – jos buvo ne iš maumedžio. Jos buvo iš paprastų Lietuvoje augančių medžių, kurie yra sąlyginai minkšti. Skeptikas vėl sakys, kad reikia rinktis ąžuolinę medieną. Bet ąžuolo skiedros vėl nebus geras pasirinkimas. Paprasčiausiai jos nuo vandens raitojasi, užsiriečia jų kraštai ir prarandamas stogo vientisumas ir lygumas.

Žinoma, nesakome, kad visus stogus reikia dengti būtent skiedromis. Labai svarbu vengti asbestinių stogo dangų (liaudyje vadinamų šiferinių). O maumedines rinktis unikaliems pastatams, pavėsinėms, kaimo turizmo sodyboms. Svarbiausia įrodėme kad mados eina ratu. Didižiausia problema su maumedžio stogai, kad ši stogo danga nedera su skardos lankstiniais. Tiesiog skarda neatrodo natūraliai prie gražaus meumedžinio stogo, todėl tikrai sudėtinga paruošti vėjalentes ar kraigus iš tos pačios medienos. Nes įprastai stogo dengiams pabaigiamas paprasčiausiu apskardinimu.

Želdynai Jūsų kieme

apzeldinimasVisi norime gyventi gražioje, švarioje ir tvarkingoje aplinkoje. Tai reiškia ne tik gražius pastatus, naujus šaligatvius ar parko suolelius. Pati gamta turi būti natūraliai graži. Todėl namai apželdinami ir dekoratyviniai augalai puošia mūsų kiemus ir sodus. Tačiau tai privalo būti tvarkoma rankiniu būdu. Geras pavyzdys – daug metų negenimas ir neprižiūrimas sodas. Vaismedžiai turi daug bereikalingų žemę siekiančių šakų. Šakos stelbia vienos kitas, dėl to medis kyla aukštyn ieškodamas šviesos ir kaip sako sodininkai – medžio šakos veja vienos kitas. Namų apželdinimas vykdomas pagal griežtas taisykles. Tiksliau – turėtų būti vykdomas pagal griežtas taisykles. Apželdinimo specialistai projektus visų pirma paruošia kompiuteryje, o tada juos įgyvendina realybėje.

Apželdinimas kainuoja brangiai ir turi būti atliekamas profesionalų. Nes šiuos darbus atliekant savamoksliškai dažnai neišvengia klaidų. Dažniausiai pasitaikanti klaida – šalia vienas kito pasodinti keli augalai, kurie nedera tarpusavyje. Taip pat augalai, kurie pasodinti per arti žemės sklypo ribų. Medis augdamas plečiasi ir į plotį, tad jis gali tiesiog išaugti iki tokio, kad išsiplės ir į kaimynų teritoriją. Kaimynų teritorijoje bus ir medžio šaknys, o rudenį ir medžio lapai. Tad galų gale gali kilti konfliktas. O kas bus kai kaimynas nupjaus Jūsų medžio šakas ar šaknis, kurios patenka į jo teritoriją. Apie šaknis galvojama retai. Tačiau yra medžių, kurių šaknys kelia labai daug problemų. Pavyzdžiui Eglė – jos šaknys yra negilios ir labai plačios. Kokias tai kelia problemas? Visų pirma – medžio tvirtumas. Kadangi medžių šaknys yra paviršiuje, o ne lenda gilyn į dirvožemį, Eglės yra nestabilios ir pakilus vėjui eglės tiesiog išverčiamos su šaknimis. Jos paprasčiausiai išverčiamos, o nenulaužiamos. Jei medis nuvirs mieste tai paprasčiausiai yra nuostoliai. O jei jis nuvirs ant namo, šiltnamio, tvoros, ar neduok Dieve – žmogaus. Kas tada?

Antra problema, šaknys užima didelį plotą ir jos gali pradėti griauti pastatų pamatus, Be to aplinkiniai medžiai gali pradėti jausti drėgmės stygių, nes paprasčiausiai iš didelio paviršiaus ploto visą vandenį išsiurbs Eglės.  Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kodėl apželdinimą turi atlikti profesionalai. Blogiausia yra augalų derėjimo tarpusavyje problema. Pirma – jie kovos dėl saulės. Antra – dėl mineralinių medžiagų dirvožemyje. Pavyzdžiui negalima sodinti pušies ir vaismedžio vieno šalia kito. Nes galų gale nukentės vaismedis. Laukinis augalas visada nugalės dekoratyvinį. Bet ir naminį reikia prižiūrėti. Apželdinimas nėra tik augalos pasodinimas. Į tai įeina ir augalo genėjimas, šakų pjaustymas. Pavyzdžiui kalbant apie vaismedžius jei bus daug šakų tai bus maži vaisiai, be to per daugybę šakų truks ir šviesos, todėl patys obuoliai nebus tokie skanūs, kokie galėtų būti. Juk medžių viršūnėse visada būna gražesni, raudonesni obuoliai. Ir tai ne kiaulystės dėsnis, o elementarus saulės poveikis.

vaikiska patalyne

Patalynės reikšmė

Patalynę sudaro keli pagrindiniai komponentai – pagrindas (tai čiužinys), kilnojamos patalynės dalys (antklodė ir pagalvė), ir užvalkalai – paklodė, antklodės užvalkalas, pagalvės užvalkalas. Na dar galima svarstyti dėl čiužinio, nes tai dažnai laikoma, kad tai ne patalynė, o tiesiog baldų elementas. Čiužinį dažniausiai žmonės keičia kas 10-20 metų, patalynės komplektus kas 2-3 metus. Pagalvės ir antklodės yra ilgaamžiškiausios ir jei yra kokybiškos tai gali tarnauti ir kelis dešimtmečius.paklota patalyne

Kadangi patalynę ir jos komponentus perkame retai, dėl to verta į ją suinvestuoti daugiau. Nes čia yra tokia keista taisyklė – patalynė keičiama (į naują, o ne skalbiama), pakankamai retai, o laiko joje praleidžiama neproporcingai daug. Todėl vertėtų pagalvoti ar protinga taupyti patalynės sąskaita. Juk tai investicija į gerą miegą, į gerą sveikatą, į kokybišką gyvenimą ir puikią savijautą. Nors kai perkame patalynę labiausiai žiūrime į gražias spalvas ir tinkamą dydį. O kam rūpi, kad tai sintetika kuri nesugeria prakaito, nelaidi orui ir drėgmei? O kaip su dažymu? Ar galvojate, kad patalynė gali dažyti Jus kai miegosite arba dažyti kitus skalbinius skalbimo metu? O audinio susitraukimas skalbiant? patalyne pagalves

Niekam visa tai neįdomu. Pereikime prie dar įdomesnės temos. O kiek ilgai nešiojate tuos pačius marškinėlius iki išskalbimo? Savaitę? Dvi? Tris? Greičiausiai taip nedarote. O kiek dažnai keičiate patalynę jei joje praleidžiate tarp pusės ir trečdalio savo gyvenimo?

Ir kai perkate rankšluostį ar apatinius rūbus dažniausiai galvojate apie jų patogumą ir funkcionalumą, o ne apie grožį. Tai kodėl tokia svarbi patalynės spalva? Kodėl ne patogumas. Na gerai – svečiams ok. Bet sau? Patalynė, kaip ir užuolaidos turi būti tvarkinga, graži, švari. Bet kam daryti iš jos maskaradą? Nors gal ir vėl ne taip. Pasirinkime gerą audinį, o po to galvokime apie jo vaizdą. Nesakome, kad nėra gražios patalynės su geru audiniu. Tiesiog kalbu apie prioritetus ir eilės tvarką renkantis. Turėtų būti – dydis, audinys, dizainas. O ne dydis – dizainas, audinys. Juk žiemai striukę perkate pagal šilumą, o žiemines padangas pagal protektoriaus gylį ir savybes, o ne pagal grožį.

Medžių kirtimas

Laikraščių nebeskaitome, cigaretes rūkome elektronines, paprastų laiškų nesiunčiame, sutartis taip pat rašome elektronines. O miškus vis kertame. Tai klausimas labai paprastas – kam riekia tiek medžių ir kur jie sunaudojami? Statybai? Kurui? Ar dar kažkam? Teoriškai turėtų sumažėti miškų kirtimas, bet matau, kad taip nevyksta ir miškai gula ant šono. Ir įdomu kaip kitose šalyse? Pas mus tai greičiausiai per pigi mediena ir ją sėkmingai eksportuojame į užsienį (kol dar galime). Ateis laikas kai nebegalėsime. O gal aš be reikalo pykstu? Gal tai tas išsvajotasis „biokuras“? Juk tas skambiai vadinamas biokuras tėra malkos? Bet ar pasirūpinsime jų tolimesniu augimu? Kirsti tai kirsti, o kas atsodins?

Gražiausios gėlės

Mums kaip gėlininkams svarbu išsiaiškinti gėlių populiarumą. Ar vis dar populiariausios tradicinės gėlės – rožės, tulpės, gladijolės bei lelijos? O gal jos jau užleidžia vietą kitoms gėlėms? Juk mados sukasi ratu… Ir ar tikrai didesnė gėlė geriau nei mažesnė. Ar nejuokinga kai pirmokas neša mokytojai gėlę kuri didesnė už jį patį? Ar tai turto ar kvailumo simbolis? Ar tiesiog noras pasirodyti? Ir geriau viena nuoširdi gėlytė ar didžiulė gėlių puokštė? Kaip sakė per kvieskite daktarą, moterims tai visiškai nesvarbu, nors visai nesinori su tuo sutikti. Nes jos kaip tik pabrėžia gėlių kiekį. Kuo daugiau gėlių tuo daugiau dėmesio. O gal tai tik kvailas mano supratimas.

Siuntos į Daniją

taip jau nutiko, kad emigracija palietė ir mane. Neišsigąskite. Aš niekur neemigruoju, nors nemanau, kad kas nors to išsigando… Bet emigravo nemažai mano draugų, o juk mes žmonės virtualiai bendrauti visą laiką negali, norisi ir realaus susitikimo ir dovanėlę nusiųsti. O ir gauti ją miela. Ir maloniai nustebau, kai pamačiau, kad standartinius vežėjus ir pašto tarnybas nukonkuravo smulkieji vežėjai. Siuntos i Danija mikroautobusais pristatomos greičiau ir pigiau. Tokie smulkieji vežėjai veža ir keleivius, o prireikus perveža ir automobilį. Smagiausia, kad jų tvarka daug žemiškesnė, suprantamesnė. Svarbu nekliudyti kitiems ir nepažeisti įstatymų. Draugė iš Danijos užsimanė lietuviško šakočio, nes ten tokių dalykų nėra. Paskambinau vienu numeriu kur parašyta „Siuntos į Daniją“ ir tikėjausi, kad nieko gero nebus. Labai maloniai nustebau išgirdęs, kad galima ,tik jis turi būti supakuotas taip, kad neskleistų kvapų ir netrupėtų. Lietuvos paštas tokios galimybės nesuteikia. O kadangi siuntos iš Lietuvos į Daniją pristatomos per trumpą laiką  tai šakotis atkeliauja šviežus šviežus.

O draugai naudojosi ir visų baldų pervežimo paslauga, nes ačiū dievui jie grįžo į Lietuvą. Pasirodo, kad apsimokėjo su tokiu autobusiuku grįžti ir parvežti visą savo mantą – baldus, televizorius, kilimus, lempas… Dar viena gera savybė – kurjerių lankstumas, siuntų vežėjai gali paimti ir pristatyti siuntą į reikiamą vietą. Vienintelė problema, kad jei važiuojate kaip keleivis tai geriau savo miegą derinti prie vairuotojo miego. Nes taupumo sumetimais važiuoja tik vienas vairuotojas ir kelionės metu jam reikia numigti. Nes be miego važiuoti nesaugu. Tai būna toks nemalonus laikotarpis kai vairuotojas miega, o nemiegantys bando tylėti ir leisti jam išsimiegoti. Na bet save kontroliuojančiam žmogui tai nėra problema. Reikia tik paties vairuotojo paklausti kada jis miegos ir pasistengti prisderinti prie jo.

Dar vienas dalykas – negalima kelionės metu gerti. Tai normalu ir natūralu. Tai padeda išlaikyti rimtį, išvengti konfliktų bei nuolatinių sustojimų gamtinių reikalų atlikimui ir parūkymui. Tačiau apskritai šie mikroautobusai vežantys siuntas bei keleivius iš Lietuvos į Daniją yra tikras išsigelbėjimas tokiems žmonėms kaip aš.

Gaila skinti gėles

Neseniai išgirdau vienos moteriškės nuomonę, kad jai gaila skinti gėles. Taip ir likau nesupratęs. Nors jos nuomonę supratau, bet viską labai pakeitė kitos moteriškės, sakančios, kad gėlės tam ir skirtos. Ji teigė, kad gailėti gėlių tai tas pats kas bijoti valgyti kotletą. Kotletas skirtas, kad jį valgyti, o gėlės tam, kad jomis džiaugtis. Juk gėlė ne medis, nėra amžina. Ar geriau, kad ji bus lauke ir niekas ja nesidžiaugs ar geriau ji gražiai žydės kambaryje ir nelabai ilgą laiką, bet bus pačiame dėmesio centre. Ši mintis mane kankina ir nors labai kvaila norėčiau sužinoti ką apie tai mano lelijos blogo skaitytojai…